VIETINĖS GRAIKIJOS VYNUOGIŲ VEISLĖS

Baltosios vynuogės

Assyrtiko

Assyrtiko – reta, elegantiška baltųjų vynuogių veislė, laikoma viena iš išskirtiniausių Viduržemio jūros baseine. Ji kilusi iš Santorinio, tačiau išplito po visą Graikiją, tapdama viena svarbiausių vietinių veislių pagal kokybę. Daugiausia iš šios vynuogės gaminami sausi baltieji vynai, dalis jų brandinama ąžuole. Taip pat iš saulėje džiovintų uogų gaminami saldūs vynai. Assyrtiko yra viena iš retų baltųjų veislių, galinčių klestėti karštame ir sausame klimate, išlaikant aukštą alkoholio lygį pusiausvyroje su ryškia rūgštimi. Tai labiau tekstūrinė nei aromatinė vynuogė, akcentuojanti ekstraktą, kūną ir struktūrą. Santorinio Assyrtiko vynai yra griežti, minerališki ir labai koncentruoti. Už Santorinio ribų šios vynuogės vynai išlaiko gaivumą ir minerališkumą, tačiau turi daugiau pirminių vaisių aromatų ir ne tokią tankią struktūrą. Iš Assyrtiko gaminami saldūs vynai yra sodrūs, prabangūs ir intensyvūs. Ši vynuogė skirta tiems, kurie ieško neįprasto, ryškaus baltojo vyno stiliaus, pabrėžiančio tekstūrą ir tankį.

Spalva: blyški, citrininė-geltona
Rūgštis: aukšta
Aromatai: ne itin intensyvūs, tačiau išraiškingi – citrusiniai vaisiai, kaulavaisiai, žali vaisiai, sutrinti jūrų kriaukleliai, mineralai
Kūnas: pilnas
Brandinimo potencialas: 10+ metų, butelio branda (medus, žibalas)
Vyno stilius: Šviežias, nebrandintas ąžuole – griežtas, sausas, minerališkas, sudėtingas, Brandintas ąžuole– sodrus, pilnas, kompleksiškas

Malagousia

Malagousia – tikrasis naujojo Graikijos vyno atgimimo simbolis, kuris per pastaruosius dvidešimt metų tapo vienu ryškiausių vietinių veislių atradimų. Tai įkūnija Graikijos vyndarių pastangas iš naujo atrasti savo potencialą. Septintajame dešimtmetyje Malagousia buvo beveik išnykusi ir žinoma tik siauram specialistų ratui. Tačiau, dėka universitetų profesorių ir talentingų vyndarių atkaklumo, ši veislė iš naujo sužibo pasaulinėje arenoje, siūlydama išskirtinius sausus baltuosius vynus ir keletą žavių saldžiųjų variantų. Malagousia vynai pasižymi šviesiai citrinine su žalsvu atspalviu spalva, itin intensyviais ir ekspresyviais aromatais – persikai, žaliosios paprikos, švieži žolelių ir gėlių niuansai. Skonyje jie apvalūs, pilni, tačiau visuomet gaivūs, su vidutiniškai aukštu alkoholio lygiu.

Spalva: vidutinio intensyvumo, citrininė-žalia
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: gėlių, žolelių, mėtos, žolelių arbatos, citrusinių vaisių, tropinių vaisių, šviežių žalių pipirų
Kūnas: vidutinis – pilnas
Brandinimo potencialas: 3–4 metai, geriausia gerti jauną
Vyno stilius: aromatingas, pikantiškas, kompleksiškas, puikiai dera su ąžuolo brandinimu

Savatiano

Savatiano – istorinė baltųjų vynuogių veislė ir viena plačiausiai auginamų Graikijos vynuogynuose. Nesvarbu, ar tai vienaveislis vynas, ar mišinio dalis, įskaitant daugelį PGI vynų, ši veislė sudaro didelę dalį sausųjų baltųjų vynų gamybos. Vis dėlto, į taurę patekus geram Savatiano, jis sugeba sužavėti ne savo demonstratyvumu, bet esmine kokybe ir unikalumu. Ši vynuogė išsiskiria geltonų vaisių ir ką tik nupjautos žolės aromatais, apvaliu skoniu ir subalansuotu charakteriu. Be to, Savatiano yra pagrindinė tradicinės retsinos gamybos veislė. Puikus Savatiano ar moderni retsinos interpretacija ne tik praturtina pasaulio vyno kultūros mozaiką, bet ir tampa nepakeičiamu palydovu prie įvairiausių patiekalų.

Spalva: šviesi, mažo intensyvumo
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: citrina, persikas, abrikosas, bananas
Kūnas: vidutinis
Brandinimo potencialas: 3–5–7 metai, geriausia vartoti jauną
Vyno stilius: švelnus, vaisiškas, taip pat naudojamas retsinos gamybai

Vilana

Vilana – nors Kretos vynuogynuose vyrauja raudonosios veislės, Vilana neabejotinai yra baltųjų vynuogių karalienė. Paragauti Vilana reiškia pajusti šios istorinės ir garsios vyno gamybos vietovės esminį baltųjų vynų stilių. Dažniausiai iš jos gaminami gaivūs, sausi baltieji vynai, tačiau kai kurie ambicingi vyndariai išleidžia ir riboto kiekio ąžuole brandintus aukščiausios kokybės variantus. Vilana vynai pasižymi vidutiniškai sodria geltona spalva, subtiliais, tačiau išraiškingais aromatais, kuriuose susipina citrinų, apelsinų, kriaušių, jazminų ir žolelių natų derinys. Skonyje jie gaivūs, lengvo ar vidutinio kūno, tačiau turintys švelnią apimtį, minkštą rūgštį ir vidutinį alkoholio lygį. Tai tiesmukas, gaivinantis baltasis vynas, puikiai tinkantis karštoms vasaros dienoms – švelnus, patrauklus ir lengvai geriamas.

Spalva: šviesi, vidutinio intensyvumo
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: persikas, kriaušė, melionas, tropiniai vaisiai
Kūnas: lengvas – vidutinis
Brandinimo potencialas: geriausia vartoti jauną
Vyno stilius: aromatingas, vaisiškas

Vidiano

Vidiano – „kylanti Graikijos vynuogė“ Jei kada nors egzistavo terminas „aukščiausios kokybės, bet mažai žinomos“, jis tikrai tinka tokioms graikiškoms vynuogių veislėms kaip Vidiano. Tai baltųjų vynuogių veislė, kilusi iš Kretos, iš kurios gaminami sausi baltieji vynai, o kai kurie vyndariai eksperimentuoja ir su ąžuolo brandinimu. Nors komercinėje gamyboje Vidiano pasirodė tik pastarąjį dešimtmetį, vyndariai vieningai sutaria dėl milžiniško šios veislės potencialo – tai istorija, kuri dar tik rašoma. Vidiano vynai labiau akcentuoja tekstūrą, o ne intensyvius aromatus. Nosyje juntamos kaulavaisių, gėlių ir kartais saldžių žolelių natos. Skonyje išryškėja vidutinio ar aukšto alkoholio lygis, kreminė, gomurį apgaubianti tekstūra, kurią subalansuoja vidutinė ar aukšta rūgštis. Nors Vidiano visuomet turi plačią struktūrą ir rūgštis nėra veržli, šios veislės vynai niekada nėra vangūs ar sunkaus charakterio.

Spalva: šviesi, vidutinio intensyvumo
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: kaulavaisiai, gėlės, saldžiosios žolelės
Kūnas: vidutinis – pilnas
Brandinimo potencialas: 3–4 metai, geriausia vartoti jauną
Vyno stilius: tekstūrinis

Robola

Robola – Jonijos jūros sala Kefalonija yra garsiausia šios išskirtinės baltųjų vynuogių veislės gimtinė. Nors dėl jos itališkai skambančio pavadinimo ir artumo Italijai dažnai lyginama su šiaurės rytų Italijoje auginama Ribolla Gialla, Robola pasižymi ryškiais morfologiniais ir skonio skirtumais, kurie patvirtina jos unikalumą ir didžiulį potencialą. Jei Robola vynuogynai prižiūrimi atidžiai, o vyndarystė atliekama preciziškai, ši veislė atsilygina itin rafinuotais sausais baltųjų vynais, kurie puikiai atspindi savo terroir. Kadangi Robola yra jautri oksidacijai, vinifikacija dažniausiai vykdoma tik nerūdijančio plieno talpyklose, siekiant išlaikyti vyno gaivumą ir grynumą. Tačiau tinkamai išdirbtas Robola stebina minerališkumu, vidutiniu kūnu ir puikiu išsilaikymu – savybėmis, primenančiomis gerą Santorinio vyną. Jaunas Robola gali priminti Chablis, o po kelerių metų brandos – net Riesling!

Spalva: vidutinio intensyvumo
Rūgštis: aukšta
Aromatai: citrina, greipfrutas, gėlės
Kūnas: vidutinis
Brandinimo potencialas: 3–4 metai, geriausia vartoti jauną
Vyno stilius: ryškus, sausas, su gaiviu citrininiu poskoniu

Dafni

Dafni – beveik išnykusi Kretos baltųjų vynuogių veislė, kuri vėl atgavo savo šlovę. Tai įvyko dėl intensyvaus aromato ir apvalaus skonio sausųjų baltųjų vynų, kuriuose išlaikomas vidutinis alkoholio lygis. Kai kurie ambicingi vyndariai naudoja seniausius savo vynuogynus, kad sukurtų net ąžuolo statinėse fermentuotus variantus. Veislės pavadinimas Dafni kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio laurą, nes šios vynuogės vynai išsiskiria būtent lauro lapų, čiobrelių, raudonėlio ir kitų aromatinių žolelių natomis. Aromatų paletę papildo geltoni ir balti vaisiai bei subtilūs gėlių atspalviai. Skonyje Dafni pasižymi išskirtine struktūra – ekstrakto ir jėgos kupinu kūnu, tačiau su švelnia rūgštimi. Ši veislė retai maišoma su kitomis vynuogėmis, o jos grynumas leidžia sukurti nepakartojamus vynus, išsiskiriančius išraiškingu charakteriu.

Spalva: šviesi, mažo intensyvumo
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: lauras, čiobreliai, raudonėlis, citrusiniai vaisiai, tropiniai vaisiai, prieskoniai, gėlės
Kūnas: vidutinis
Brandinimo potencialas: 3–4 metai, geriausia vartoti jauną
Vyno stilius: gaivus, nebrandintas ąžuole

Athiri

Athiri – senovinė Egėjo jūros baltųjų vynuogių veislė, šimtmečius naudota išskirtinių sausųjų baltųjų vynų gamybai. Pripažinus jos vertę, Athiri tapo esminiu ir elegantišku Kikladų bei Dodekaneso salų baltųjų vynų stiliaus atspindžiu. Athiri vynai pasižymi saikinga aromatų intensyvumu, daugiausia orientuojantis į baltuosius, geltonuosius ir citrusinius vaisius. Jie turi vidutinį alkoholio lygį, švelnią rūgštį bei vidutinį kūną, suteikiantį gaivumo ir gyvybingumo pojūtį. Geriausi rezultatai pasiekiami Santorinyje, kur Athiri maišoma su Assyrtiko ir Aidani, taip pat aukštai įsikūrusiuose Rodo salos vynuogynuose.

Spalva: šviesi, mažo intensyvumo
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: citrina, greipfrutas, gėlės
Kūnas: vidutinis – pilnas
Brandinimo potencialas: 3–4 metai, geriausia vartoti jauną
Vyno stilius: švelnus, lengvas

Aidani

Aidani – graikiška baltųjų vynuogių veislė, daugiausia auginama Santorinio saloje, tačiau sutinkama ir kitose Egėjo jūros salose. Ši vynuogė išsiskiria ryškiais gėlių aromatais ir dažniausiai naudojama kaip maišymo partnerė su tokiomis veislėmis kaip Athiri, kuriant elegantiškus sausus baltuosius vynus.

Platani

Ši baltųjų vynuogių veislė kilusi iš Graikijos. Anksti sunokstanti ir derlinga, tačiau jautri botritui. Iš jos gaminami baltieji vynai, pasižymintys citrinų ir apelsinų aromatais. Veislė daugiausia auginama Kikladų salose (ypač Santorinyje) ir Kretoje.

Kontoura

Kontoura White – vietinė graikiška baltųjų vynuogių veislė, sutinkama tik Mūzų slėnyje, esančiame Askrės regione. Askrė – tai legendinio poeto Hesiodo gimtinė, turinti gilias vyno gamybos tradicijas. Kontoura White – primiršta Graikijos baltųjų vynuogių šeimos narė. Iš tikrųjų tai Savatiano klonas – puikiai Vidurio Graikijos klimatui prisitaikiusi, gerai žinoma vynuogių veislė.

Rožinės vynuogės

Moschofilero

Moschofilero – nors ši veislė pasižymi rausvu ar pilkšvu uogų atspalviu, ji beveik išimtinai naudojama sausų baltųjų ir putojančių vynų gamybai. Tačiau pastaraisiais metais Moschofilero veislės rožiniai vynai sulaukia vis didesnio populiarumo. Be to, ši vynuogė dažnai maišoma su kitomis, suteikdama joms aromatinio intensyvumo ir išraiškingumo. Moschofilero veislės širdis – Peloponeso regionas, ypač Mantinijos plynaukštė. Būtent čia ji atsiskleidžia visa savo esme, kurdama tiek nejudriuosius, tiek putojančius baltuosius vynus, pasižyminčius gaivališkumu, staigiais aromatiniais pliūpsniais ir nepakartojamu šviežumu. Tai vynas, kuris užburia pojūčius, sukeldamas euforijos ir džiaugsmo akimirkas – tiek mėgaujantis juo kaip aperityvu, tiek derinant prie rafinuotų patiekalų.

Spalva: šviesi, mažo intensyvumo
Rūgštis: aukšta
Aromatai: rožių žiedlapiai, citrusinių vaisių žiedai, apelsinų žievelė, greipfrutas, laimas
Kūnas: lengvas – vidutinis
Brandinimo potencialas: 3–4 metai, geriausia vartoti jauną
Vyno stilius: lengvas, aromatingas, kompleksiškas

Roditis

Roditis – plačiausiai Graikijoje auginama baltųjų vynuogių veislė, kuri yra daugelio kasdienių baltųjų vynų pagrindas. Dėl to ji neretai apibūdinama kaip „kukli“. Tačiau iš tikrųjų Roditis nėra nei visiškai balta veislė – jos uogų odelė linkusi į rausvą atspalvį, nei „kukli“ – tinkamomis sąlygomis ji gali duoti išskirtinius ir aukštos kokybės vynus. Kadangi Roditis vynai išlieka prieinamos kainos kategorijoje, ši veislė neabejotinai pretenduoja tapti geriausiu Graikijos vynuogių „kokybės ir kainos santykio“ pavyzdžiu. Aukščiausios kokybės Roditis vynai pasižymi gaiviais citrinų ar – priklausomai nuo terroir – minerališkais aromatais, lengvu ar vidutiniu kūnu ir gaivinančia rūgštimi.

Spalva: šviesi, mažo intensyvumo
Rūgštis: vidutinė – aukšta
Aromatai: citrusinių vaisių žiedai, citrina, melionas
Kūnas: vidutinis
Brandinimo potencialas: 3–4 metai, geriausia vartoti jauną
Vyno stilius: lengvas, elegantiškas, taip pat naudojamas retsinos gamybai

Raudonosios vynuogės

Xinomavro

Xinomavro – viena iš didingiausių ir charakteringiausių Graikijos vynuogių veislių, kurios pavadinimas kilęs iš žodžių xino („rūgštus“) ir mavro („juodas“). Nors jos uogų odelė nėra ypatingai tamsi, Xinomavro stebina savo išraiškingumu ir daugiaveidiškumu, suteikdama ne tik ilgai brandinamus raudonuosius vynus, bet ir dinamiškus rožinius, aromatingus putojančius bei netgi unikalius saldžius vynus. Ši veislė yra glaudžiai siejama su tokiomis prestižinėmis kilmės vietomis kaip Naoussa ir Amynteo. Dėl savo charizmos Xinomavro neabejotinai užima aukščiausią vietą Graikijos vynuogių hierarchijoje, o jos unikalumas ir potencialas žada nepakartojamą patirtį visiems tikriems vyno mėgėjams. Nuo pirmojo gurkšnio tampa aišku – tai ypatingas, įsimintinas vynas. Xinomavro išskirtinumą lemia jo sudėtingas aromatinis profilis, kuriame susipina raudonieji vaisiai, gėlės, pomidorai, alyvuogės, džiovintos slyvos, tabakas ir riešutai, o brandinimas medyje subtiliai praturtina prieskonių natomis.

Spalva: vidutinė
Rūgštis: aukšta
Aromatai: miško uogos, rūgščios vyšnios, juodosios alyvuogės, pomidorai, kopūstai
Kūnas: vidutinis – pilnas
Taninai: aukšti, tvirti
Brandinimo potencialas: 10+ metų, lėtai bręstantis (grybai, tabako lapai)
Vyno stilius: griežtas, taniniškas, elegantiškas, galingas

Agiorgitiko

Agiorgitiko – žavinga raudonųjų vynuogių veislė, kuri užburia pojūčius elegancija, gaivumu ir ryškiais aromatais bei skoniais. Ši veislė dažnai vadinama „daugiaveide“, nes iš jos galima pagaminti itin platų vynų spektrą – nuo gaivių rožinių iki koncentruotų saldžiųjų vynų. Vis dėlto populiariausios Agiorgitiko išraiškos yra dvi: jaunas, nebrandintas ąžuole raudonasis vynas ir raudonasis, brandintas ąžuolo statinėse mažiausiai metus. Jaunas Agiorgitiko yra vidutiniškai sodrios purpurinės spalvos vynas, turintis intensyvius šviežių raudonųjų vaisių aromatus, vidutinę rūgštį ir minkštus taninus. Trumpai ąžuole brandinti vynai gali būti laikomi butelyje iki penkerių metų, juose dera veislės sultingas vaisiškumas, gaivumas ir sudėtingumas. Ilgam brandinimui skirti Agiorgitiko vynai keletą mėnesių praleidžia ąžuolo statinėse, įgaudami tvirtą tanininę struktūrą su aukštos kokybės sunokusių taninų tekstūra ir sodrią spalvą. Aromatų paletėje atsiskleidžia koncentruoti ir sudėtingi raudonųjų vaisių, saldžiųjų prieskonių ir šokolado niuansai. Agiorgitiko yra pagrindinė PDO Nemea vyno regiono vynuogių veislė – didžiausio ir kokybiškiausio raudonųjų vynų apeliacijos Graikijoje.

Spalva: sodri
Rūgštis: vidutinė – aukšta
Aromatai: raudonieji vaisiai, vyšnios, avietės, saldieji prieskoniai, kava, šokoladas
Kūnas: vidutinis – pilnas
Taninai: vidutiniai – švelnūs
Brandinimo potencialas: vartoti jauną, 3–4 metai, 10+ metų
Vyno stilius: vaisiškas, tankus, sodrus

Mandilaria

Mandilaria – ši charakteringa raudonųjų vynuogių veislė yra giliai įsišaknijusi Egėjo salų ir Kretos vyno kultūroje. Todėl nenuostabu, kad būtent šiuose regionuose ji dalyvauja PDO Peza, PDO Archanes ir PDO Paros raudonųjų vynų gamyboje bei yra vienintelė atsakinga už PDO Rodo raudonųjų vynų kūrimą. Saulės kepinamuose ir vėjo nugairintuose šių salų vynuogynuose gobeleto formos genėjimu puoselėjama Mandilaria įgyja ypatingų savybių: sodrią tamsiai raudoną spalvą, sunokusių vaisių ir odos aromatus, vidutinį kūną ir bekompromisius, galingus taninus. Ši veislė pasižymi stipria asmenybe ir nepaneigiamu įspaudu Graikijos vyndarystėje – jos terroir ženklas jaučiamas tiek ryškiai, tiek subtiliai, tačiau niekada nepamirštamas. Dėl savo daugiaveidiškumo Mandilaria yra atradimas drąsiems vyno entuziastams, norintiems praplėsti savo aromatų ir skonių paletę.

Spalva: sodri, tamsiai raudona
Rūgštis: vidutinė – aukšta
Aromatai: žemiški, žolelių
Kūnas: vidutinis
Taninai: aukšti, intensyvūs
Brandinimo potencialas: ilgas, 5–10 metų ar net ilgiau (butelio branda – kalmarų rašalas, žolelės, prieskoniai)
Vyno stilius: taniniškas, tvirtas, struktūriškas

Kotsifali

Kotsifali – Kretos vyno identitetą formuojanti raudonųjų vynuogių veislė, kuri apibrėžia vienos svarbiausių Egėjo jūros vyno regionų raudonųjų vynų stilių. Kadangi Kretoje dominuoja raudonosios vynuogės, Kotsifali dažnai vadinama tikrąja salos vyno siela. Vienaveislis Kotsifali vynas pasižymi šviesesne spalva, intensyviais aromatais, palyginti aukštu alkoholio lygiu, švelniais taninais ir nedidele rūgštimi. Dėl šių savybių ši veislė dažniausiai maišoma su kitomis raudonosiomis vynuogėmis, suteikdama mišiniui apvalumo ir elegantiškos tanininės struktūros. Aromatinėje išraiškoje dominuoja saldūs gėlių akcentai, džiovinti juodieji vaisiai ir sudėtingi prieskoniai. Kotsifali – tai turtingo ir pilno stiliaus vynas, skirtas mėgautis minkštu, švelniu ir vaisišku raudonuoju vynu be aštrių kampų.

Spalva: šviesi, mažo intensyvumo
Rūgštis: žema
Aromatai: vyšnios, gervuogės
Kūnas: vidutinis
Taninai: švelnūs, žemi
Brandinimo potencialas: 3–4 metai, butelio branda – ryškios žolelės, prieskoniai
Vyno stilius: lengvas, švelnus, vaisiškas

Liatiko

Liatiko – autentiška ir neretai nepakankamai įvertinta raudonųjų vynuogių veislė, kuri stebina savo išskirtiniu stiliumi ir nepaprastu skoniu. Nors Liatiko gali duoti elegantiškus sausus raudonuosius vynus, tikrąjį savo aukščiausią tašką ji pasiekia saldžiose versijose. Skirtingai nuo daugelio raudonųjų veislių, kurios naudojamos stiprintiems saldiesiems vynams gaminti (fermentacijos metu pridedant alkoholio), Liatiko saldieji vynai gaminami tik iš saulėje džiovintų vynuogių, išlaikant jų natūralų cukraus balansą ir skonio grynumą. Liatiko vynai pasižymi šviesia, į granatą linkusia spalva, intensyviais prinokusių raudonųjų vaisių ir saldžiųjų prieskonių aromatais. Skonyje jie yra pilno kūno, su aukštu alkoholio lygiu, tačiau itin švelniais taninais. Sausieji vynai reikalauja mažiausiai penkerių metų brandos, o geriausios versijos gali vystytis dešimtmečius.

Spalva: šviesi, linkstanti į granatinę
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: prinokę raudonieji vaisiai, saldieji prieskoniai
Kūnas: vidutinis
Taninai: žemi – vidutiniai, labai švelnūs
Brandinimo potencialas: ilgas (brandos metu atsiskleidžia prieskoniai, raudonųjų vaisių džemas)
Vyno stilius: švelnus, kompleksiškas, dažnai saldus, tačiau gali būti ir sausas

Limniona

Limniona – „kylanti Graikijos vynuogė“ Nepainioti su Lemnio! Limniona – tai ryškiai kylanti Graikijos raudonųjų vynuogių veislė, kuri artimiausiais metais taps vienu svarbiausių aukščiausios kokybės graikiškų vynų pagrindų. Šios veislės potencialas buvo atpažintas tada, kai buvo likę vos keli vynmedžiai. Po ilgų tyrimų ir mikrovinifikacijų, kuriose dalyvavo mokslininkai, vyndariai ir augintojai, pradėti gauti įspūdingi rezultatai. Limniona vynas išsiskiria itin sodria, ryškia purpurine-raudona spalva. Aromatų paletėje vyrauja raudonieji vaisiai, žolelės, minerališkumas ir prieskoniai, o gomuryje – puiki struktūra su tvirtu, bet niekada agresyviu taninų karkasu. Alkoholio lygis gali būti gana aukštas (nors retai viršija 13,5%), tačiau jis visuomet puikiai subalansuotas ryškia rūgštimi. Tai viena iš retų raudonųjų vynuogių veislių, kuri geba sujungti ekstraktą, koncentraciją, rūgštį ir gilų skonį, neprarasdama elegancijos ir neperžengdama sunkumo ribos. Limniona – tai vynas žmonėms, ieškantiems naujos kartos ambicingų, tačiau išlaikytų ir rafinuotų raudonųjų vynų.

Spalva: vidutinė, ryškiai purpurinė-raudona
Rūgštis: vidutinė – aukšta
Aromatai: raudonieji vaisiai, žolelės, augaliniai tonai, minerališkumas, žemės natų užuominos
Kūnas: vidutinis
Taninai: vidutiniai, struktūriški, bet ne agresyvūs
Brandinimo potencialas: 5–7 metai
Vyno stilius: vaisiškas, koncentruotas, galingas

Mavrodaphne

Mavrodaphne – viena didingiausių Graikijos vynuogių veislių, turinti gilias istorines šaknis ir unikalų vyno profilį. Maždaug prieš 150 metų vokietis Gustavas Claussas, apsigyvenęs prie Patros miesto, sukūrė pirmąjį saldųjį Mavrodaphne vyną. Jis greičiausiai nė nenumanė, kad šis vynas taps vienu atpažįstamiausių Graikijos vyno pasaulyje. Šiandien Mavrodaphne ne tik garsėja kaip saldžiųjų stiprintų vynų veislė, iš kurios gaminami tokie prestižiniai vynai kaip „Mavrodaphne of Patras“ ir „Mavrodaphne of Cephalonia“, bet vis dažniau atskleidžia savo potencialą ir kuriant išraiškingus sausus raudonuosius vynus. Daugiausia Mavrodaphne vynuogynų yra šiaurės vakariniame Peloponeso regione bei Kefalonijos saloje. Istoriškai ji buvo beveik išimtinai naudojama garsiems desertiniams vynams gaminti. Tamsi, beveik juoda spalva, koncentruoti džiovintų slyvų ir serbentų aromatai, aukštas alkoholio lygis ir vidutinė rūgštis puikiai atitiko klasikinį saldžiųjų vynų profilį. Mavrodaphne – neabejotinai viena iš didžiųjų Graikijos vynuogių, turinti išskirtinį brandos potencialą, kuris atsiskleidžia per šokolado, kavos, džiovintų figų, karamelizuoto cukraus ir vaisių pyrago aromatus.

Spalva: sodri, beveik juoda
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: vyšnios, džiovintos slyvos, prieskoniai, lauro lapai
Kūnas: vidutinis – pilnas
Taninai: vidutiniai – aukšti
Brandinimo potencialas: 10+ metų (butelio branda – šokoladas, kava, džiovintos figos, karamelizuotas cukrus, vaisių pyragas)
Vyno stilius: daugiausia saldus, tačiau gali būti ir sausas, kompleksiškas

Mavrotragano

Mavrotragano – reta ir išskirtinė Santorinio raudonųjų vynuogių veislė, kuri iki visai neseniai buvo beveik išnykusi, naudojama tik saldžiųjų vynų mišiniuose. Tačiau šiandien ji laikoma viena iš labiausiai vertinamų raudonųjų veislių, sugrįžusia į pirmąsias gretas kaip aukščiausios kokybės raudonųjų vynų pagrindas. Mavrotragano pavadinimas puikiai atspindi jos savybes – „mavro“ reiškia juodą, o „tragano“ – traškią, nurodant į mažas, tamsias ir tankias uogas. Vyndariams teko nelengva užduotis – atskleisti unikalius aromatus, primenančius aukščiausios kokybės Lotynų Amerikos kavą, dūmus ir saldžius raudonuosius vaisius, kartu suvaldyti galingus taninus, kurie dera su turtingu, minerališku gomuriu. Tai neeilinė veislė, galinti suteikti unikalią, vyno rutiną iš esmės keičiančią patirtį, kuri nepaliks abejingų tikrų vyno entuziastų.

Spalva: sodri, gili
Rūgštis: vidutinė
Aromatai: juodieji vaisiai, prieskoniai, gėlės, oda, minerališkumas
Kūnas: pilnas
Taninai: aukšti, struktūriški
Brandinimo potencialas: 10+ metų
Vyno stilius: ąžuole brandintas, ilgai išlaikomas

Mouhtaro

Mouhtaro – itin reta vietinė raudonųjų vynuogių veislė, kilusi iš Vidurio Graikijos. Ji auginama išskirtinai Askrės regione, Helikono kalno papėdėje, Tėbuose, Vidurio Graikijoje.

GRAIKIJOS VYNO TEISĖ — PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Graikijos vyno teisėje vartojami keli saugomi tradiciniai terminai, apibrėžiantys tam tikrų vynų brandinimo ir ženklinimo sąlygas. Reserve ir Grande Reserve vartojami PDO vynams, o Cava yra saugomas tradicinis Graikijos terminas PGI vynams.

RESERVE — PDO

Baltieji vynai: ne trumpesnis kaip 1 metų bendras brandinimo laikotarpis, iš jų ne mažiau kaip 6 mėnesiai ąžuolo statinėse ir 3 mėnesiai butelyje. Didžiausia ąžuolo statinės talpa — 600 litrų.

Raudonieji vynai: ne trumpesnis kaip 2 metų bendras brandinimo laikotarpis, iš jų ne mažiau kaip 12 mėnesių ąžuolo statinėse ir 6 mėnesiai butelyje. Didžiausias statinės dydis nenustatytas.

GRANDE RESERVE — PDO

Baltieji vynai: ne trumpesnis kaip 2 metų bendras brandinimo laikotarpis, iš jų ne mažiau kaip 12 mėnesių ąžuolo statinėse ir 6 mėnesiai butelyje. Didžiausia ąžuolo statinės talpa — 600 litrų.

Raudonieji vynai: ne trumpesnis kaip 4 metų bendras brandinimo laikotarpis, iš jų ne mažiau kaip 18 mėnesių ąžuolo statinėse ir 18 mėnesių butelyje. Didžiausias statinės dydis nenustatytas.

CAVA — PGI

Baltieji vynai: ne mažiau kaip 6 mėnesiai ąžuolo statinėse ir 6 mėnesiai butelyje.

Raudonieji vynai: ne mažiau kaip 1 metai ąžuolo statinėse ir 1 metai butelyje.

Graikijos Cava nereikėtų painioti su Ispanijos Cava. Graikijoje Cava (Κάβα) yra tradicinis pavadinimas brandintiems PGI vynams ir reiškia brandinimą kontroliuojamomis sąlygomis. Ispanijoje Cava yra atskira PDO kategorija kokybiškiems putojantiems vynams. Tai dvi skirtingos vyno teisės sąvokos, kurioms tiesiog sutapo tas pats pavadinimas.

KITI TRADICINIAI ETIKEČIŲ TERMINAI

Graikijos PDO ir PGI vynų etiketėse taip pat gali būti vartojami įvairūs saugomi tradiciniai terminai, susiję su vyno kilme ar vyno ūkiu, pavyzdžiui, estate, vineyard, high-altitude vineyard, monastery, castle, manor ir panašūs pavadinimai, jei tenkinami atitinkami reikalavimai.

GRAIKIJOS VYNŲ KLASIFIKACIJA

Graikijos vynai skirstomi į keturias pagrindines kategorijas:

PDO — SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA

33 apeliacijos, kurioms taikomi griežčiausi geografinės kilmės, leidžiamų vynuogių veislių ir gamybos metodų reikalavimai.

PGI — SAUGOMA GEOGRAFINĖ NUORODA

120 apeliacijų, apimančių platesnę Graikijos vyno regionų ir stilių įvairovę. Šiai kategorijai taip pat priskiriami vynai, turintys tradicinį pavadinimą ir nustatytą geografinę nuorodą — Verdea ir Retsina.

RŪŠINIAI VYNAI

Vynai be PDO ar PGI geografinės nuorodos, pirmiausia identifikuojami pagal vynuogių veislę. Etiketėje gali būti nurodyta vynuogių veislė ir derliaus metai.

VYNAI BE PDO/PGI

Vynai be PDO ar PGI geografinės nuorodos, nepriskiriami rūšinių vynų kategorijai. Etiketėje nenurodoma vynuogių veislė ar derliaus metai.

PAGRINDINĖS GRAIKIJOS PDO APELIACIJOS

Tarp svarbiausių Graikijos PDO apeliacijų yra: Santorini PDO — Assyrtiko, Nemea PDO — Agiorgitiko, Mantinia PDO — Moschofilero, Naoussa PDO — Xinomavro, Amyndeon PDO — Xinomavro.


VYNAI SU TRADICINIU PAVADINIMU

RETSINA
Tradicinis Graikijos vynas, gaminamas į vynuogių misą pridedant Alepo pušies (Pinus halepensis) sakų. Sakai gali sudaryti 0,15–1,0% galutinio vyno tūrio.
Nors Retsina gali būti gaminama visoje Graikijoje, tik tam tikruose Centrinės Graikijos regionuose pagaminto Retsina vyno etiketėje leidžiama nurodyti vieną iš 15 saugomų geografinių nuorodų (PGI).

VERDEA
Tradicinis oksidacinio stiliaus baltasis vynas iš Jonijos jūroje esančios Zakinto salos. Jo gamybai taikomi konkretūs reikalavimai dėl leidžiamų vynuogių veislių, derlingumo iš hektaro ir cukraus kiekio miso
Tradiciškai naudojamos Skiadopoulo, Pavlo ir Avgoustiatis vynuogių veislės.

GRAIKIJOS PDO APELIACIJŲ ŽEMĖLAPIS

Graikijos vyno apeliacijos